Ko gero šis blogas daugeliui pasirodys keistas, bet pasitaiko atvejų, kai pasitraukti su geriausiu handu yra teisingas sprendimas. Mus visąlaik mokė, kad kai turim geriausią handą, turim betinti daug. Aš su tuo iš esmės sutinku, neabejoju, kad daugelis jūsų taip pat sutinka. Tam tikromis aplinkybėmis atsidursi keistoje situacijoje, kuri tave beveik privers callinti su geriausiu handu.

Kokios jos? Aš kalbu apie pokerio turnyrus. Anksti pokerio turnyre aš paprasčiausiai nenoriu callinti su visu savo stacku, kai kažkas po flopo bando surinkti flushą. Aš visada galiu apžaisti besivaikančius flusho ir užsiimti geresnę poziciją ankstyvuose turnyro lygiuose. Tai reiškia, kad pasitraukimas iš žaidimo su aukščiausia pora arba net dviem aukščiausiomis poromis pirmuose dviejuose lygiuose susidūrus su all in sprendimu ne visada yra toks jau blogas sprendimas. Kam leisti, kad jiems tiesiog pasisektų, kai gali pralaukti, tęsti surinkinėti žetonus ir panaudoti juos vėliau, kai ant stalo bus palankesnės kortos.

Tai nereiškia, kad taip reikia elgtis kaskart atsidūrus tokioje situacijoje. Priešingai, turi tikrai suprasti, prieš ką žaidi ir savo paties sugebėjimus, prieš nusprendžiant žengti tokį žingsnį. Daugeliu atvejų oponentams nepavyks surinkti kombinacijos, kurios vaikėsi. Tačiau vėlesniuose turnyro lygiuose, kai silpnesnių žaidėjų beveik nebėra, vis dar gali tekti pasitraukti su geriausiu handu, kai susiduri su agresija oponento, turinčio tokio pat dydžio stack‘ą kaip ir tavo, jei esi netoli finalinio stalo.

Man, jei atsiduriu prie finalinio stalo, nebėra tokio žaidimo varianto kaip foldinti geriausią handą, bet anksčiau šiai taisyklei yra išimčių. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tai tiesiog sąmoningas pasirinkimas, padaromas tam tikroje situacijoje. Tai tikrai nėra nuolat naudojama žaidimo strategija, bet tik maža jos dalis.