Iškilo klausimas. Pažįstu žmonių, kurie jau ne pirmus metus žaidžia pokerį, bet taip ir netampa gerais žaidėjais. Atrodo ir praktikos daug, ir teoriją mokosi, bet vis tiek gerų rezultatų nėra. Kodėl taip yra? Būti geru pokeristu reikia kažkokio ypatingo talento, kažkokių ypatingų gabumų ir psichologinių savybių? Pasidalinkite mintimis šia tema.

Kvaili nu, koks dar gali būt kitas paaiškinimas Arba labai labai nesiseka kortose D

P.S. Matematikas + psichologas = pokerio žvaigždė

O kaip dėl bankroll'o? Ar žaidžia pagal jį ar ne ?
O ir nereiškia,kad paskaitę knygų/teorijos ir daug kartų žaidę/turintys praktikos turėtų būti superžaidėjais.
Yra kitų dalykų , į kurios galbūt nekreipia dėmėsį. Savo žaidimo analizė. Kitų žaidėjų analizė. Tai yra pasimokyti iš savo klaidų ,labai geras dalykas manau. Dar vienas svarbiausių dalykų - įvaizdis. Na o svarbiausias dalykas (apskritai gyvenime,siekiant kažkokio tikslo) mano manymu yra improvizaciją. Pokeris be improvizacijos (ypač Live), mano manymu labai silpnas dalykas. Reikia stengtis,daryti,taip ,kad žaidėjai galvotų taip ,kaip tu nori ,kad jie galvotų. Keisti stilių,neleisti jiems suprasti ,kaip tu žaidi ir kodėl. Improvizuoti. Kad kiekvienoje rankoje žaidžiant prieš tave,jie suktų galvas. Karts nuo karto reikia priimti drastiška sprendimą. Pa'call'inti kieno nors all'iną su Q7o ,pagadinti savo įvaizdi. Ir kita karta kai užeis KK ,išprovokuoti ,opponenta sužaisti su tavimi.
Visa ta teorija ir praktika ,psichologija,turėtų susidėtį į vieną - t.y. improvizaciją. Mano manymu tai raktas į bet kurį tikslą.
Kaip sakė Bear G. (Ultimate Survival) " Yra vienas būdas išgyventi - improvizacija".

Be ziniu, kurias galima gauti is knygu ir video, be butinos zaidimo patirties, tam, kad butum islosianciu zaideju reikalingas "ingridientas" kuri kiekvienas turime issiugdyti patys. Be jo net ir pats geriausias zaidimo specialistas tikriausiai bus pralosiantis zaidejas.
Sia savybe ugdyti taip nemalonu, jog daugelis, ypac losiantys pokeri tik pramogai ir nekreipiantys demesio i rezultatus, net nemano stengtis jos ugdyti. Tiesiog tam reikia per daug pastangu, be to mes manome kad jau ka ka, o sia savybe esame issiugde nuo pat vaikystes. Deja, butent tai mums trukdo buti laiminciais.
As sventai tikiu, kad dazniausiai pralaiminciam zaidejui truksta DISCIPLINOS. Disciplinos nelosti on tilt, nelosti levelyje kuriame tu ZINAI kad nereiketu losti. Disciplinos necallinti river all in kai zinai kad tu beat, isvis nelosti pavargus susirgus ar blogos nuotaikos. Pagaliau susiimti viena karta ir sau prisipazinti, kad tu nesi dievo apdovanotas "pokeristas" ir tai visai ne downsvingas. Tiesiog paskutine savaite tu zaidi s****ai ir laikas grizti prie knyguciu o ne matais keikti "donk'us", kurie tiesiog sluoja tavo buy in'us, po riverio parodydami mid pora.
Mano manymu butent disciplina yra ta riba ,kuri skiria laimincius nuo pralaiminciu.
Aciu, kas perskaite iki galo, tikiuosi bus naudinga