Aš pokerį matau kaip papildomų pinigų šaltinį: kelionėm, šiaip pasiautėjimams savaitgaliais ar kokiam daiktui, kuris reikalautų paprastai kažkokių didesnių santaupų. Žodžiu, tokie extra pinigai.

zaidziu nes pokeris suartina..seniau pas mus kieme niekas nezaide,paskui draugas pasiule tai pradejau zaist,praeejo pusmetis tai db nepazystu ne vieno draugo kuris nezaidzia pokerio xD seniau tai nieks nemokejo o db kzk manija uzplauke ir daznai susitinkam prie alaus pazaidziam..

As pradejau zaisti is neturejimo ka veikti, o dabar pokeris tapo kasdienine veikla. Matyt mane traukia tas azartas ir galimybe laimeti pries kita

zaidziu nes noriu uzdirbti.. bet matyt noro vien to ir nepakanka... pastebejau kad zaidziu daugiau ir daugiau... velnias reik stabdyt arklius.. ir losht maziau.. nes vistiek mikrolimituose zaisdamas greito uzdarbio neturesiu... reik pradet ribotis i diena 2h pokerio , o daugiau seima, draugai, gamta - pagaliau gyvenimas

Užsikabinau nuo papr turnyro. Dabar kyla stimulas žaisti kada matai skaičius, pvz šiandien 2/1030. Dėl to ir norisi žaisti

As zaidziu del azarto. Azartas yra varomoji jega visame mano gyvenime, todel pokeris mano megstamiausias zaidimas.

vienintelis zaidimas kuris nereikalauja daug fiziniu pastangu ir kuris tikrai domina..

Nežinau, pats pirmas motyvas buvo pinigai. Pradėjau rimčiau žaist dėl vieno turnyro. Bet vėliau atsirado tas lyderio inkstinktas būti pirmam. Per dažnai lieku antras. Atsiranda stilumas laimėt. Tikiuosi, kad tas stimulas išliks, pasieksiu tikslą, bet tuo viskas nesibaigs, pereisiu į kitą lygį

Galbūt didžiausas stimula yra pinigai, kuriuos sąlyginai galima nesunkiai laimėti, tačiau tam reikia pastangų ir įdirbio Azartas taip pat daug vaidina ir noras laimėt, būti lyderiu ir pan. Ir galų gale idomus žaidimas

Na pradejau zaisti as draugu, jie zaisdavo turnyrus, nutariau ir as pabandyti, dabar zaidziu kiekviena diena, zaidimas patrauklus tuom, jog reikia perprasti varzovo logika, mastyma.. Asmeniskai man patinka azartas ir pergale. ;]