Psichologijos moksle labiausiai tyrinėjamas asmenybės bruožas yra neurotiškumas.  Jei paaiškinti labai trumpai, tai asmuo, kuris yra labai neurotiškas, patirs daugiau neigiamų emocijų ir patirs jas stipriau. Žmonės, kuriems šis asmenybės bruožas nebūdingas, dažnai vadinami emociškai stabiliais. Jie yra mažiau linkę reaguoti į stresą ir lengviau atsigauna po emocinių traumų.

Dauguma žmonių yra kažkur per vidurį tarp šių dviejų asmenybės tipų. Paprastai mes esame linkę nukrypti šiek tiek į vieną ar kitą pusę tam tikrose situacijose. Įsivaizduokite paauglį, kovojantį prieš visą pasaulį, ir suprasite hormonų ir neurotiškumo reikšmę. Bet paaugliai iš to išauga.

Nieko keisto, kad yra žmonių, kurie vienose situacijose stabilūs, o kitose ne. Karas yra ekstremalus pavyzdys, bet ir kokia nors kita didesnį stresą kelianti situacija sudaro sąlygas neurotiškumui pasireikšti. Štai akivaizdus pavyzdys iš pokerio.

Žaidėjui vidutiniškai sekasi pirmuose turnyro raunduose. Tuomet jis kelis hand’us iš eilės sužaidžia prieš oponentą, kurį puikiai pažįsta ir yra perpratęs. Abu kartus oponentas pastato all in, bando surinkti kombinaciją, kai yra dvi kortos galinčios padėti tai padaryti. Abu kartus jam pavyksta ir mano minėtas žaidėjas sutriuškintas. Susidaro puikios sąlygos atsirasti neurotiškumo elementams. Tarkime mes neurotiškumą matuojame slankioje skalėje. Jei žaidėjas yra ramus ir žaidžia be komentarų bei nesklandumų, galima sakyti, kad jis yra žemai neurotiškumo skalės apačioje.

Tačiau minėtoje situacijoje greičiausiai jis susierzins ir pradės vadovautis emocijomis - paklius į vadinamą “tilt’o” būseną. Tai galima visiškai pateisinti. Bet dėl savo intensyvios negatyvios reakcijos, jis greičiausiai nebegalės normaliai varžytis šiame turnyre.

Kiekvienas žmogus turi savo tašką, kuriame palūžta. Ekonominės katastrofos, potvyniai, nelaimingi atsitikimai, mirtys šeimoje - tai gali sukelti intensyvias reakcijas neurotiškumo skalės viršuje. Bet ar kas nors iš tiesų galvoja, kad bet kas, kas gali atsitikti prie pokerio stalo, patenka į tą pačią kategoriją kaip šie svarbūs gyvenimo įvykiai? Normalią ramią dieną, žinoma, ne. Bet žaidėjai gali taip susitelkti į žaidimą, kad jų pasaulis susitraukia iki pokerio stalo.

Visa tai veda prie įrodyto psichologinio fakto: tam tikru lygiu mes galime kontroliuoti savo emocinį įsitraukimą į įvairias situacijas. Tokia kontrolė gali reikšti mažiau negatyvių reakcijų ir mažiau streso gyvenime. Ir mažiau “tilt’o” pokeryje.

Pavyzdžiui, mes žinome, kad intravertams lengviau kontroliuoti savo emocijas sunkiais momentais. Ekstravertai gerą ir blogą jaučiau labai greitai ir labai stipriai. Taigi jei užsiplieski pykčiu, kai tau neina korta, pasiūlymas būtų sulėtinti tempą, apsiraminti ir susitvarkyti su savo vidiniu pasauliu.

Bendra taisyklė yra ta, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau tikėtina, jog jis staiga įkris į emocinę duobę. Tai nulemta ne tik to, kad su metais įgauname daugiau patirties, bet ir per išgyventus pakilimus ir nuosmukius atsirandančio mūsų supratimo, kad nuosmukiai tiesiog to neverti… Mes vis dar jaučiame skausmą, bet nebebūname į jį taip giliai panirę.

Taigi ar galima išgydyti neurotišką pokerio žaidėją? Žinoma, taip. Kaip tai padaryti? Labai paprastai: stebėk savo elgesį. Pastebėsi (dažnai po laiko), kad reaguoji per smarkiai į kažkokią situaciją. Pamatysi, jog ši reakcija turėjo neigiamą įtaką tavo žaidimui. Galiausiai iš lėto išmoksi nusiraminti prie pokerio stalo ir pakeisti savo elgesį taip, kad reaguotum mažiau. Jei sugebi kitą dieną savo elgesį įvertinti kaip negatyvų, tuomet esi pajėgus jį pakeisti taip, jog sumažintum patiriamą emocinį stresą.

Panašus įrašai:

1. Pokerio psichologija. EGO II-dalis
2. Pokerio psichologija. EGO I-dalis
3. Pokerio psichologija. Jautrumas pinigams
4. Pokerio patarimai naujokams
5. Pokerio psichologija: ekstraversija