Nemažai pokerio profesionalų savo knygose pataria pirmą kartą atsisėdus prie stalo su nepažįstamais oponentais nieko neveikti, tiesiog stebėti. Toks stebėjimas padeda daug sužinoti apie oponentus, kai nesi pot’e ir ši informacija yra nemokama.

Aš pritariu šiai nuomonei, bet jaučiu, kad šis patarimas kažkoks neišbaigtas. Yra vienas elementas, apie kurį negalvoji, kai stebi hand’ą iš šalies: kaip tavo oponentas į tave reaguoja.

Oponentų stebėjimas tikriausiai tau pasakys, ar žaidėjai yra susinervinę, ar lošia savo geriausią žaidimą. Taip pat turėtum atpažinti, kas yra kietas, o kas laisvas žaidėjas.

Bet problemos ir praleistos progos gali atsirasti, nes nematai, kaip oponentai reaguotų konkrečiai į tave.

Leiskite pateikti pavyzdį, apie ką aš kalbu. Neseniai atsisėdau prie stalo ir prie jo buvo vidutinio amžiaus vyras, kuris žaidė gana laisvai ir agresyviai. Jis turėjo gerą stack’ą. Stebėdamas iš šalies pastebėjau:

• Jis bet’intų, jei visi check’intų.
• Jei kas nors prieš jį bet’intų, jis call’intų iki pat river su bet kokiu hand’u, įskaitant ir nebaigtus straight’us, kuriems trūksta kortos viduryje.
• Tačiau jei atvertus flop’ą jis neturėtų visiškai nieko, jis visai nebet’intų ir necall’intų.
• Bet’inimas su silpnu hand’u tikintis jį pagerinti prieš šį oponentą neveikia. Kai kas nors flop’e bandydavo tai daryti, jis call’indavo ir tuomet toliau bet’indavo turn’e, nesvarbu, kokia korta atsiversdavo.
• Jei turn’e jį raise’indavo, jis dažniau call’indavo nei fold’indavo.
• Jei river’yje jis surinkdavo kokį nors hand’ą, jis call’indavo. Pavyzdžiui, jei jis turėjo J-8, o ant stalo buvo A-10-7-4-J, jis be abejonių call’indavo.

Sprendžiant pagal šias pastebėtas tendencijas atrodo, kad kietas žaidimas čia būtų tinkamiausias. Galiausiai aš gavau karalius. Jis raise’ino iš vudirinės pozicijos preflop’e, o aš reraise’inau. Flop’as buvo Q-6-3. Jis bet’ino (kaip paprastai daro) ir aš call’inau, nes pamaniau, kad mano hand’as vertas to, kad nedemonstruočiau jo stiprumo. Turn’e jis check’ino. Aš bet’inau ir mano nuostabai jis gana greitai fold’ino.

Aš pamaniau, kad tai gana keista ir įsidėmėjau. Po kelių hand’ų man vėl pasisekė gauti karalius. Raise’inau preflop’e ir jis call’ino. Flop’as buvo 10-9-5. Jis bet’ino ir aš raise’inau. Jis call’ino ir turn’as buvo 3. Jis check’ino, aš bet’inau, o jis fold’ino.

Dadar, kai prieš šį oponentą esu žaidęs jau daug kartų ir paprastai žaidžiu konservatyviai, aš manau, kad jis apie mane galvojo, jog aš paprastai check’insiu ir fold’insiu, kai nieko neturiu, ir kad, kai raise’inu flop’e ir bet’inu turn’e, turiu stiprų hand’ą.

Kitaip tariant, šis žaidėjas iš dalies suprato mano žaidimo planą ir pagrinde bet’indavo kiekviename flop’e, nes žinodavo, kad fold’insiu, jei nieko neturiu. Tačiau jei call’indavau arba raise’indavau flop’e, jis susirūpindavo ir po to gana lengvai pasiduodavo atiduodamas man pot’ą.

Taigi aš pradėjau elgtis taip, kaip atrodytų nelogiška remiantis tuo, ką sužinojau stebėdamas: pradėjau dažniau blefuoti ir man puikiai sekėsi. Viename pot’e, man pavyko check-raise’inti, nors turėjau silpną hand’ą turn’e, ir man pasisekė. Kitame hand’e aš raise’inau flop’e ir gavau nemokamą kortą - padariau tai, ko prieš šį oponentą nepavyko padaryti nė vienam kitam žaidėjui prie stalo.

Taigi šio oponento stebėjimas iš šalies sufleruotų, kad reikia žaisti kietai, tačiau oponento reakcija į mano veiksmus, kai įsijungiau į žaidimą, lėmė laisvesnį ir agresyvesnį mano žaidimą.

Ši istorija paprasčiausiai iliustruoja tai, jog stebėjimas iš šalies gali neduoti pakankamai informacijos apie tai, kaip oponentas žais prieš tave. Vienintelis kelias tai sužinoti - įsitraukti į kelis pot’us ir stebėti oponento reakcijas į tavo elgesį. Jeigu remiesi tik stebėjimu iš šalies, darai prielaidą, kad tavo oponentas prieš tave žais taip pat kaip ir prieš kitus žmones prie stalo. Kai pereisi prie aukštesnių limitų, pastebėsi, jog tokia prielaida ne visada teisinga.

Ir kai aš sakau “įsitrauksi į kelis pot’us”, turiu galvoje ne įsitraukimą su AA, KK arba AK. Pabandyk laisviau pažaisti kelis hand’us ir pažiūrėk, ar tavo oponentai daro klaidas prieš tave. Pamenu, kaip sėdėjau prie stalo po laimėjimo turnyre. Pastebėjau, kad vienas žaidėjas atrodė gana susirūpinęs dėl manęs lyg laikytų galingu varžovu. Paprastai šis žaidėjas nebijojo bet’inti su ribiniais hand’ais būdamas nepalankioje pozicijoje. Bet kai jis turėjo QQ prieš mano 8-7, o flop’as buvo K-9-5, jis man visą laiką davė nemokamas kortas. River’yje, kai man pavyko stebuklingai sugauti 6 nieko papildomai nesusimokėjus, jis nusprendė bet’inti. Kadangi šis žaidėjas paprastai neduoda nemokamų kortų, bet duoda jų žaisdamas prieš mane, aš žaidžiau daug daugiau hand’ų turėdamas nebaigtas kombinacijas prieš jį.

Kitais atvejais, gali pastebėti, kad žaidėjas yra piktas, nes anksčiau kelis kartus jį netikėtai įveikei. Pastebėsi, jog šis oponentas žaidžia konservatyviai prieš kitus oponentus (kai stebi iš šalies), bet gali įsitraukti į daugiau pot’ų su silpna korta, kai raise’ini preflop’e, paprasčiausiai todėl, kad nori atkeršyti. Kai taip įvyksta, turi pereiti prie kieto žaidimo ir laukti, kol jis ryžtingai imsis veikmų prieš tave su prastu hand’u, kai tu rankose turi AA.

Panašus įrašai:

1. Žaidimas prieš kietą pasyvų oponentą
2. Klaidos perprantant oponentą (1 dalis): pasinaudojimas turima informacija
3. Pokerio psichologija - kaip perprasti oponentą?